Mokslo darbai: kokias klaidas studentai dažniausiai daro?
Kuomet asmuo, baigęs mokyklą, pradeda studijuoti, jo gyvenimas iš tiesų labai pasikeičia: ir jei tarp mokyklos ir aukštosios mokyklos galėtume rasti daugybę įvairių panašumų, tai skirtumų būtų dar daugiau. Na, o jei siektume trumpai apibūdinti kiekvieno studento gyvenimą, galėtumėte išvardinti daugybę dalykų, o vienu iš jų neabejotinai taptų mokslo darbai, kuriuos tenka ruošti kiekvienais studijų metais. Maža to, šie darbai yra įvairių tipų. Belieka tik pridurti, jog tie patys mokslo darbai, kuriuos ruošia studentai (po vieną ar grupėmis, sudarytomis iš kelių asmenų), o vertina dėstytojai, yra neatsiejami ir nuo dar vieno dalyko, kuris kelia ne pačius maloniausius jausmus. Tai – klaidos. Ir nors ką tik paminėjome, jog klaidos yra tai, kas kelia nemalonius jausmus, reikia pabrėžti, jog į tą patį dalyką galime pažiūrėti ir iš kitos pusės – jei mokysimės iš klaidų, augsime ir tobulėsime ne tik kaip savo srities specialistai, bet ir kaip asmenybės. Visada yra geriau mokytis ne iš savo, o iš svetimų klaidų. Tačiau, kad tai galėtumėte padaryti, pirmiausia turite būti susipažinę su tomis klaidomis. Taigi, kokias klaidas dažniausiai studentai daro rašydami rašto darbus? Tų klaidų yra ne tiek jau ir mažai, todėl labai svarbu atidžiai su jomis susipažinti, suprasti, įsiminti, ir svarbiausia – jų nekartoti.
Netinkamas citavimas
Netinkamas citavimas yra viena dažniausiai studentų daromų klaidų. Vis dėlto, tai – ne tik dažnai daroma, bet ir labai reikšminga klaida, kadangi mokslo darbai, kuriuose citavimas buvo atliktas netinkamai, gali būti pripažintas plagiatu. Na, o tuo atveju, kaip žinia, pasekmės gali būti labai skaudžios. Taigi, belieka tik sužinoti, kaip reikia tinkamai cituoti ir šiomis įžvalgomis vadovauti rašant darbą.
Dar viena, labai dažnai daroma studentų klaida, kuri vėliau gali taip pat sukelti tam tikrus keblumus, yra tokia: darbui ruošti naudojami per seni arba per mažai informacijos šaltinių. Reikia akcentuoti, jog visi mokslo darbai, o tiksliau – jų metodiniai nurodymai skelbia apie tai, kiek ir kokių šaltinių turi būti panaudota rašant vieną ar kitą mokslo darbą. Na, o apie tai, kokie turi būti jų išleidimo metai, paprastai užsimena dėstytojai. Taigi, belieka klausyti tiek vienų, tiek kitų nurodymų ir nesuklupti kelyje į puikų įvertinimą.
Darbui paruošti paliekama per mažai laiko
Dar viena klaida, kurią daro maždaug pusė studentų, yra tokia – mokslo darbui paruošti yra pasiliekama per mažai laiko. Paprastai žinią, jog teks ruošti mokslo darbą, studentas gauna prieš kelis mėnesius ar bent prieš kelias savaites, tačiau vos tik sužinoję, neskuba imtis jokių veiksmų – dėl vienokių ar kitokių priežasčių studentai mokslo darbo ruošą atidėlioja, kol galiausiai supranta, jog darbui parašyti turi vos kelias naktis. Savaime suprantama, kelios naktys tikrai nėra tas laiko tarpas, per kurį galėtumėte paruošti kokybišką, aukštą įvertinimą galintį garantuoti rašto darbą, nes mokslo darbai reikalauja daug pastangų. Galimas ir kitas variantas: studentai mokslo darbo rašymo neatidėlioja ir vos tik sužinoję apie užduotį, kurią teks atlikti, netinkamai įvertina savo galimybes – mano, jog jam paruošti užteks vos kelių dienų, o pradėję tai daryti, supranta, kad laiko yra gerokai per mažai. Šis variantas taip pat turi tokią baigtį – darbas paruošiamas netinkamai, tad gaunamas menkesnis įvertinimas.
Gautos išvados neturi nieko bendra su darbo tikslu
Kaip žinia, visi mokslo darbai turi tikslus, kuriuos būtina pasiekti. Tačiau būtent tai ir gali pakišti koją – dėl įvairiausių priežasčių studentas netiksliai, neapgalvota ir neatidžiai atlieka darbą, kol galiausiai gauna rezultatą – tarpusavyje su darbo tikslu nieko bendro neturinčias darbo išvadas. Savaime suprantama, tokia baigtis nežada nieko gero – jei neišvengsite šios klaidos, aukšto įvertinimo nesitikėkite.
Nedemonstruojamos reikiamos kompetencijos
Mokslo darbai ir kompetencijos – tiesiog neatsiejami vienas nuo kito: kiekvienas mokslo darbas tam ir yra ruošiamas, jog būtų demonstruojamos tam tikros kompetencijos. Tačiau būtent to dažnai ir nepadaro tam tikra dalis studentų. Ir tai yra dar viena klaida, kurios tikrai neverta kartoti. Tad kaip jos išvengti? Pasidomėkite, kokios kompetencijos turi atsispindėti mokslo darbe, kurį turite paruošti ir tai įvykdykite. Paprastai viename mokslo darbe turi būti pademonstruotos 4 – 7 kompetencijos.
Per maža darbo apimtis
Kiekvienas mokslo darbas yra neatsiejamas ir nuo apimties: pavyzdžiui, referato apimtis siekia maždaug 15 puslapių; ataskaita gali siekti 20 – 25 puslapius; tuo tarpu bakalauro darbo apimtis dažniausiai būna nuo 40 iki 50 puslapių. Būtent su apimtimi yra susijusi ir dar viena, studentų ypač dažnai daroma klaida – paruošiamas per mažos apimties darbas. Ir nors vertinant darbą pirmiausia vertinamas jo apimtis ir kiti veiksniai, verta prisiminti, jog per maža apimtis gali tapti tuo veiksniu, dėl kurio gausite mažą įvertinimą.
Kaip matyti, klaidų, kurias daro studentai, kurie ruošia mokslo darbus, yra iš tiesų ne tiek jau ir mažai. Ir nors visos šios klaidos, kurias teko patirti studentams, suteikė ne pačių geriausių emocijų ir rezultatų, yra ir gerų žinių: būtina pastebėti, jog pažintis su šiomis klaidomis yra labai vertinga tiems, kurie dar tik rašys rašto darbus – jei su klaidomis jau būsite susipažinę, turėsite puikią galimybę jų nekartoti, o svarbiausia – pretenduoti tik į pačius geriausius akademinius įvertinimus.
